- nepadorybė
- nepadorýbė sf. (1); I nepadorus, netinkamas, nemoralus veiksmas, nemoralus pasielgimas: Nesnausk, nesišnekėk ir nedasileisk jokios kitos nepadorybės A.Baran. Jau ne kartą mėginęs pats tenai tupėti už įvairias nepadorybes LzP. O kaip griešija tie, kurie par savo nepadorybes paduoda kitiems priežastį grieko! A.Baran.
Dictionary of the Lithuanian Language.